Šiandien daug kas žino ir daug kas naudoja reglainerio mechanizmus įvairiose erdvėse, tačiau iš kur tai kilo?
1850 metais, prancūzai pristatė atlenkiamą stovyklinę lovą, kurią galima buvo naudoti kaip kėdę, lovą ir „šezlongą“ (pranc. chaise longue — ilga kėdė) — prailgintą krėslą, kuriame sėdima pusiau gulomis. Krėslas buvo lengvai nešiojamas, turėjo paminkštintus ranktūrius ir plieninę konstrukciją. 1800’ųjų pabaigoje buvo suprojektuota daug transformuojamų krėslų, pagamintų iš medžio, su paminkštintais atlošais ir ranktūriais.
Pats pirmas aprašytas reglaineris (angl. recline – atsilošti) – krėslas su kojų pakėlimo funkcija, priklausė Napoleonui trečiąjam. Nors šio krėslo pradininkai buvo prancūzai, kaip jau įprasta istorijoje jį išpopuliarino ir iš jo daugiausiai uždirbo amerikiečiai.
Du pusbroliai amerikiečiai Knabush’as ir Shoemaker’is pirmieji susiprato užpatentuoti medinį reglainerinį krėslą. Tiesa, dizainas nieko nesiskyrė nuo kitų išpopuliarėjusių atlošiamų krėslų. Išduotas 1928 m., patentas leido sukurti kompaniją LayZboy. 1930 metais pusbroliai užpatentavo mechaniškai judantį modelį su apmušalais.
100% NATŪRALI ODA
